Straipsniai

Skolos

   Senas paprotys skatina iki Kalėdų atsiskaityti su visais, kam turi kokią skolą. Nors iki švenčių liko vos viena kita diena, skolų dar turiu ne vieną.
   Šiandien šį tą noriu grąžinti vienai savo mokinei. Skolinga esu 9-okei Indrei Petruškevičiūtei, kuri vienintelė iš mano mokinių ryžosi sudalyvauti Olympio rudeninėje sesijoje. Gal kitus sustabdė darbas nuotoliniu būdu, kai norisi kuo greičiau pabėgti nuo kompiuterio ir negaišti savo brangaus asmeninio laiko? O gal tiesiog, kaip neseniai kažkas rašė, ne visi norime dalintis savo talentais?
   Indrė nepagailėjo savo papildomo laiko ir pastangų ir pasiekė puikių rezultatų! Jei gramatinėse užduotyse kai kur užkliuvo (bet buvo puiki proga sužinoti, ko dar nežino), tai atlikdama literatūrines užduotis, ji nepadarė nė menkiausios klaidelės! Man, mokytojai, tai didžiulė paskata dirbti toliau, nes būtent šio konkurso metu Indrės dėka supratau, kad kažkas mane tikrai girdi, ir ne tik girdi, bet ir puikiausiai „suvirškina“ gautą informaciją.
   Ačiū tau, Indre, už paskatą, už tai, kad galiu didžiuotis savo mokinės pasiekimais. Neabejoju, kad ši žinia suteikė džiaugsmo ir tavo tėvams, o dabar – ir visai mokyklos bendruomenei. O man – ir viena skola sumažėjo.
   Gražių visiems švenčių. Be skolų.

Lietuvių kabos ir literatūros mokytoja
Regina Gintataitė-Aželskienė